Vokiečių tautosakoje gausu tradicijų ir legendų, kur goblinai dažniausiai jie yra pagrindiniai veikėjai. Taigi, miestiečiai tikėjo, kad šie maži personažai kelia gana žalingus pokštus ir sukelia ligas gyvuliams, žmonėms ir net sukelia mieguistiems košmarus. Iš tiesų, „albtraum“, vokiškas žodis „blogas sapnas“ reiškia „elfų sapnas“.
Archajiškas būdas Aldbruck, kita vertus, tai reiškia „goblino spaudimą“, nes buvo manoma, kad košmarai kyla dėl slėgio, kurį maži padarai daro ant miegančiojo galvos. Šia prasme vokiečių tikėjimas goblinais atitinka skandinavų prietarus apie „marą“ ir yra panašus į legendas, susijusias su demonais inkubu ir sukubu.
Kitose istorijose yra goblinų karalius, apsuptas jo elfų palydos, o didžiojoje viduramžių vokiečių epoje (Nibelungenlied) nykštukas, vardu Alberichas, vaidina svarbų vaidmenį.. „Alberich“ jis pažodžiui verčiamas kaip „suverenas goblinas“, kuris vėliau išsivystė reiškiant „nykštukas-goblinas“. Ši modifikacija jau pastebėta ankstyvojoje Eddoje. Alberichas prancūziškai pasivadino Alberonu ir į anglų kalbą įtraukė kaip elfų ir fėjų karalių Oberoną dramatiškoje Williamo Shakespeare'o komedijoje „Vasarvidžio nakties sapnas“.
Legenda apie Der Erlkönig pastaruoju metu kilęs iš Danijos, jis buvo diskusijų objektas. Pavadinimas pažodžiui iš vokiečių kalbos verčiamas kaip „karalius Alksnis“ daug geriau nei jo įprasčiau vertimas angliškai: „Elf King“. Vokiškai tai tapo Elfenkönig. Kita vertus, dažnai buvo teigiama, kad Erlkönig yra prastas originalo danų Elverkonge arba elverkonge vertimas, kuris reiškia „elfų karalius“.
Remiantis vokiečių ir danų tautosaka, „Erlkönig“ reiškia mirties pranašautoją, kaip ir airių mitologijoje esančią piktąją fėją, kuri pasirodys tik alpstančiam asmeniui mirties patale. Pagal jo išraišką gulintysis supras, kokią mirtį jis patirs: įskaudinta išraiška reiškia skausmingą mirtį, taikios išraiškos - taikią mirtį.
Brolių Grimų pasakoje Batsiuvys ir goblinai, paskambino mažų nuogų padarų grupė Heinzelmänchen jie padeda batsiuviui atlikti darbą, kuris atlygina jo darbą, suteikdamas jiems mažus drabužius; apsidžiaugę savo dovana, jie bėga taip toli, kad daugiau niekada nebebus matomi.
Stebuklingos ir išdykusios būtybės, kurios vis dar gyvena Vokietijoje, jei gali tinkamai atrodyti.
Daugiau informacijos - Vokietija švenčia Walgpurgio naktį paskutinę balandžio dieną
nuotrauka: Saulė ir mėnulis